Atliekų tvarkymas

Pūdymo ir biodujų gamybos įrenginiai

Tai biologiniai įrenginiai, kuriuose organiniai junginiai suyra anaerobinėmis sąlygomis. Skaidymosi metu išsiskiriantis metanas yra naudojamas kaip kuras šilumai ir elektros energijai pagaminti. Tai pigi ir efektyvi energija, kurią galima gaminti iš šių žaliavų:

  • iš gyvulių mėšlo, srutų;
  • iš maisto pramonės, žemės ūkio atliekų;
  • iš žaliųjų atliekų (žolės, lapų), kitos organinės žaliavos;
  • iš išrūšiuotų sąvartynuose biologiškai suyrančių žaliavų.

Veikimo principas

Visos atliekos patenka į žaliavų surinkimo talpyklą, kur biomasė yra maišoma ir kaupiama. Iš šios 18talpyklos biomasė periodiškai patenka į bioreaktorius. Reaktorius kasdien reikia papildyti, o pagamintą biomasę reikia pašalinti. Reaktoriuose yra įtaisytos mechaniniai maišytuvai, kurie palaiko masės homogeniškumą ir neleidžia jai susisloksniuoti, todėl nuosėdos nesikaupia ant reaktoriaus dugno. Reaktoriuje nuolat vyksta anaerobinės fermentacijos procesas, yra palaikomas mezofilinis arba termofilinis režimas. Anaerobinio proceso metu išskiriamos biodujos kaupiasi viršutinėse reaktoriaus dalyse ir dėl spaudimo patenka į dujų saugyklą. Mechaniniais ir cheminiais filtrais dujos yra išvalomos nuo sieros priemaišų ir junginių. Biodujų atsargos yra kaupiamos atskiroje dujų talpykloje. Sukauptos biodujos yra sudeginamos vidinio degimo varikliuose (kogeneratoriuose), kurie suka elektrogeneratorių, taip yra gaminama elektros energija. Temparatūros palaikymui reaktoriuje naudojama šiluma kuri išsiskiria dujų deginimo metu kogeneraciniuose įrenginiuose. Variklių atšaldymui yra naudojamas vanduo, kuris variklio atšalimo metu sušyla, taip yra pagaminama šiluma. Perdirbtą biomasę galima naudoti koncentruotų trąšų arba komposto gamybai. Tada substratą atskiria, o sausą frakciją kompostuoja arba paverčia granulėmis. Skystoji dalis yra naudojama laukams tręšti.

Kompostavimo įrenginiai

Vienas iš organinių atliekų perdirbimo ir utilizacijos būdų yra kompostavimas. Priklausomai nuo to, kokias žaliavas ir atliekas mes norime kompostuoti, po kompostavimo ciklo mes gausime įvairų kompostą.

Kompostavimo būdai

  • Atvirasis – kai yra kompostuojama atviruose kaupuose laukuose. Šio proceso metu susidaro nemalonus kvapas, dėl kurio iškyla problemų su visuomene.
  • Uždarasis – kai yra kompostuojama uždaruose tuneliuose. Visas ciklas yra gerai kontroliuojamas pagal nustatytus laiko parametrus, procesas vyksta anaerobinėmis arba aerobinėmis sąlygomis, priklausomai nuo technologinio ciklo. Nuolat yra palaikoma reikalinga substrato drėgmė. Iš tunelių pašalinamą orą yra išvalomas su biofiltrais, todėl į aplinką nepatenka kvapai.

20Komposto naudojimas

  • Žaliųjų zonų tręšimui, miškų rekultivacijai, o taip pat augalinio sluoksnio atstatymui.
  • Kaupų užpylimui sąvartynuose.

Kokias atliekas ir žaliavų rūšis galima kompostuoti

  • Dumblą, kuris susidaro išvalius nuotekas, po fermentacijos procesų.
  • Biologiškai suyrančias frakcijas, kurios yra išrūšiuojamos iš komunalinių atliekų srauto rūšiavimo gamykloje.
  • Maisto atliekos, daržovių atliekos iš visuomeninio maitinimo įstaigų.
  • Žaliosios atliekos (lapai, žolė, šakos ir pan.), gyvulių mėšlas.
  • Visos kitos organinės atliekos, kurios gali būti fermentuojamos.

Dumblo nusausinimo ir džiovinimo įrenginiai

Po technologinių procesų atsiranda atliekos – perteklinis dumblas, kuris turi būti tvarkomas ir perdirbamas, kad būtų galima jį panaudoti vėlesniuose procesuose. Dumblo nuosėdos greičiau nusausėja, kai į jas papildomai įdeda flokulianto, tada dumblas virsta gabaliukais ir technologinio proceso metu geriau nusausėja.

Dumblo nuosėdos atsiranda tokių technologinių procesų metu

  • Nuotekų valymo įrenginiuose, biodujų įrenginiuose, po flotacijos proceso.

Priklausomai nuo poreikio, dumblas gali būti

  • Tankinimas – tai yra procesas, kurio metu dumblas yra tankinamas, kol tampa sausa 6% medžiaga. 16Sutankinamas yra dažniausiai juostiniu tankintuvu. Tai nesudėtingas įrenginys, ant kurio juostos patenka dumblas ir gravitacijos pagalba iš jo yra pašalinamas vanduo.
  • Nusausintas – tai yra procesas, kurio metu dumblas yra sausinamas, kol tampa sausa 25% medžiaga. Sausinama priklausomai nuo dumblo tipo: filtru presu arba centrifuga. Filtras presas – tai yra įrenginys, panašus į tankintuvo įtaisą, tik jis turi keletą juostų. Dumblui patekus ant juostos, jis yra transportuojamas į velenų sistemą, kur yra tarp jų suspaudžiamas, taip vyksta presavimo procesas. Dekanteris, dar kitaip vadinamas centrifuga, yra įrenginys, kuriame yra įtaisyti du būgnai, kurie sukasi tuo pat metu, bet vienas iš jų sukasi vienu greičiu lėčiau, taip iš dumblo yra pašalinamas vanduo.
  • Džiovinamas – tai yra procesas, kurio metu dumblas yra sausinamas, kol tampa sausa 90% medžiaga. Džiovinimas – tai yra sudėtingas procesas, kurio metu ant juostos patekęs dumblas yra šildomas, ir iš jo išgaruoja vanduo.

Atliekų rūšiavimo įrenginiai

Kietosios buitinės atliekos – tai yra medžiagos arba daiktai, kurių atsikrato savininkas. Jos gali būti įvairių dydžių ir įvairios pagal savo sudėtį:

  • komunalinės (buitinės): tai, ką išmetame namie;
  • antrinės: popierius, stiklas, plastikas, metalas;
  • žaliosios: žolė, šakos, lapai.

22Komunalines (kietąsias buitines) atliekas pristato į rūšiavimo įmonę. Visos atliekos yra suverčiamos į pastate įrengtą nerūšiuotų atliekų priėmimo vietą, iš kurios krovėjas atliekas suverčia į smulkintuvą arba maišų plėšytoją, kurio paskirtis yra suplėšyti maišų turinį ir pagal galimybes susmulkinti buitines šiukšles. Paskui visos buitinės atliekos juda transporteriu į būgninį rūšiuotoją, kuriame mažesnės nei 80 mm. atliekos praeina pro būgno angas ir yra siunčiamos į elektromagnetinį rūšiuotoją geležiai išrinkti ir sūkurinį rūšiuotoją metalui be geležies išrinkti. Patikrinus, ar nėra metalo, visos atliekos, kurios daugiau nebus rūšiuojamos, yra siunčiamos į konteinerį. Didesnės nei 80 mm. atliekos patenka ant transporterio ir juda link 3D įrenginio, kuris rūšiuoja atliekas pagal svorį ir dydį į dvi grupes. Viena grupė atliekų konteineriais patenka rankiniam rūšiavimui, kurio metu žmonės rankomis iš šiukšlių srauto atrenka plastiką, stiklą, metalą. Po rankinio rūšiavimo, atliekų srautas patenka į popieriaus rūšiuotoją, kur yra atskiriamas popierius ir yra išimamas iš bendrojo atliekų srauto. Likusi dalis, kuri nebus daugiau rūšiuojama, patenka į konteinerį. Kita atliekų grupė yra tiekiama į elektromagnetinį rūšiuotoją, kuriame oru iš viso atliekų srauto yra pašalinama plastikas ir skardinės iš aliuminio. Likusi atliekų dalis juda link stiklo rūšiuotojo, kur iš srauto yra išimamas stiklas, o likusios atliekos, kurios daugiau nebus rūšiuojamos, patenka į konteinerį. Iš oro rūšiuotojo antrinės atliekos, kurios gali būti vėliau perdirbamos, o taip pat ir biologiškai suyrančios atliekos yra siunčiamos į atliekų perdirbimo įrenginius.

Atliekų deginimo įrenginiai

EG-LT-Prezentacija-produktu-87Skirtingose šalyse taikomi skirtingi atliekų tvarkymo reglamentai. Kiekviena šalis pasirenka būdą, kaip bus tvarkomos atliekos.
Vienas iš būdų surinktas atliekas deginti, tam specialiai įrengtoje gamykloje. Tokiu būdu išgaunama iš degimo proceso elektros energija, bei šiluma, kuri, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis sėkmingai naudojama miesto ūkyje: karšto vandens ruošimui, namų ūkių šildymui, elektros energijos gamybai, pramonei.

EG-LT-Prezentacija-produktu-86Tokios gamyklos plačiai paplitusios visame pasaulyje ir padeda mums mažinti neperdirbamų atliekų patekimą į gamtą. Deginimo įrenginiai statomi dideliuose miestuose, kuriuose susidaro didelį atliekų kiekiai, arba tokia gamykla statoma viena keliems vienas nuo kito netoli nutolusiems miestams aptarnauti. Deginimo gamyklos yra saugios ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai, dėl to kad įrengiamos griežtai laikantis saugumo reikalavimų. Degimo metus išsiskyrusios dalelelės yra sugaudomos specialai įrengtuose filtruose.

Deginimo gamyklos privalumai

  • Nepavojingas atliekų perdirbimas;
  • Nedideli eksploatacijos kaštai;
  • Maksimalus energijos efektyvumas;
  • Greitai atsiperkanti;
  • Užima nedidelę teritoriją;
  • Neišsiskiria nemalonūs kvapai;
  • Mažinamas dujų išmetimas į aplinką;
  • Nereikalingi šiukšlių savartynai.

Dujų išgavimo iš sąvartyno įrenginiai

Nuo seno buvo įprasta, kad visas atliekas susidariusias buityje nerūšiuotas reikia vešti tiesiai į savartyną ir pilti į kaupus. Niekas tuo metu negalvojo apie galimus pavojus su kuriais susidursime ir kokį neigiamą efektą toks sprendimas duos gamtai.
Siekiant tausoti aplinką ir mažinti dujų išsiskyrimą į aplinką, buvo priimtas sprendimas iš sąvartynų išgauti dujas ir jas panaudoti kaip atsinaujinančia energija elektros ir šilumos gamybai.
Bet kuris sąvartyno kaupas į kuri buvo vežamos nerūšiuotos atliekos yra didelis biocheminis reaktorius. Jo viduje dėl anaerobinių sąlygų augalinės ir gyvulinės kilmės atliekos pradeda irti, ko pasekoje susidaro biodujos ar kitaip vadinamos sąvartynų dujos. Tokie procesai prasideda jau sąvartyno eksploatacijos metu ir tesiasi dešimtmečiais po jo uždarymo. Todėl tai yra ilgalaikiai nevienadieniai procesai. Sąvartyno dujų sudėtį gali sudaryti dauk skirtingų mikroelementų. Tam tikrose koncentracijos jos yra toksiškos ir povojingos.

Sąvartynų dujų techniniai parametrai iš 1 m³ dujų:EG-LT-Prezentacija-produktu-95

  • Galima išgauti 1,5 kWh elektros energijos.
  • Galima išgauti 2 kWh šilumos energijos.

Sąvartyno dujų ekvivalentas lyginat su gamtinėmis dujomis yra 0,8 m³.
Šiuo metu yra sprendimas kaip galima būtų pašalinti dujas iš savartyno. Daromi kaupe gręžiniai jie surenka dujas, kurios yra paduodamos į dujų valymo įrenginį, kuriome dujos yra apvalomos ir apvalytos dujos paduodamos į generatorių. Dujos suką generatorių ir jis gamina elektors energiją ir šilumą, kuri tiekiama į miesto ūkį.