Nuotekų valymas

Kam reikalingi valymo įrenginiai

  • Įvairių dydžių miestams (naudojami mechaniniai biologiniai įrenginiai);
  • Mėsos ir pieno pramonės, žuvies, alaus pramonės šakų įmonėms ir kt. įmonėms (naudojami mechaniniai biologiniai įrenginiai, flotacija);
  • Paviršiniams lietaus nutekamiesiems vandenims (naudojami mechaniniai įrenginiai)
  • Sąvartynams, šiukšlių rūšiavimo gamykloms (naudojami membraniniai įrenginiai)
  • Biodujų įrenginiams (naudojami membraniniai įrenginiai)

Nuotekų valymo įrenginių tipai

  • Mechaniniai – įrenginiai, kurie mechaniškai pašalina iš nuotekų suspenduotas kietąsias medžiagas (smėlį, nuosėdas, riebalus). Toks valymo būdas yra naudojamas visų tipų nuotekoms valyti.14
  • Biologiniai – įrenginiai, kuriuose organinėmis ir cheminėmis medžiagos užterštos nuotekos yra valomos pasitelkus bakterijas. Bakterijos gali absorbuoti ištirpusius nuotekose teršalus. Bakterijos yra nuolat šalinamos iš bioreaktorių, o vietoje jų dauginasi naujos.
  • Cheminiai – įrenginiai, kuriuose įvedus tam tikrus cheminius junginius esantys nešvarumai sulimpa į gabalėlius. Toks valymo būdas yra naudojamas pramonės įmonėse.
  • Flotacija – vyksta įrenginiuose, kuriuose iš nuotekų yra pašalinamos suspenduotos kietosios detalės ir riebalai. Šis būdas yra plačiai naudojamas pramonėje.
  • Membaniniai – tai įrenginiai, kurie yra skirti stipriai užterštų nuotekų valymui. Šis metodas dažniausiai yra taikomas tada, kai kitaip yra neįmanoma išvalyti nuotekų. Kai į membraną didele srove yra pateikiamas vanduo, membrana praleidžia vandens molekules, o nešvarumus sulaiko.

Mechaniniai nuotekų valymo įrenginiai

EG-LT-Prezentacija-produktu-22Mechaninis valymas tai grupė įrenginių, kurie apvalo nuotekas mechaniškai nuo suspenduotų medžiagų. Praktikoje plačiai tai naudojama prieš biologinį valymą, flotatorių, membranas, siekiant sulaikyti nešmenis, smėlį, riebalus. Šie įrenginiai gali būti automatiniai, rankiniai, veikiantys nuo lygio daviklių.
Pirminis parengtinio valymo įrenginys – tai kompleksinis įrenginys, kurį sudaro automatinės grotos, smėliagaudė, nešmenų presas, riebalų gaudyklė. Šis įrenginys plačiai naudojamas buitinių nuotekų valyklose, kaip pirminio valymo grandis. Įrenginyje įmontuota smėliagaudė gali būti aeruoja ir ne. Smėlis ir nešmenys tiekiami į konteinerius automatiškai paduodant šnekais. Tokiu budu nešmenys ir smėlis yra nuvandeninami. Automatinės grotos – sulaiko visus nešmenis, esančius nuotekose, ir automatiškai grotoms prasisukus šalina juos į preso bunkerį, kuriame nešmenys yra presuojami ir pagal poreikį praplaunami. Prese, sumontuoto šneko pagalba, nešmenys yra presuojami ir stumiami vamzdžiu link konteinerio.
Smėliagaudė – įreginys skirtas šalinti iš vandens ar nuotekų esantį smėlį ir jį automatiškai nuvandeninat transportuotiEG-LT-Prezentacija-produktu-23 į konteinerį. Smėliagaudės paskirtis, atskyrus smėlį jį kuo labiau nuvandeninti, kad liktų kuo mažiau drėgmės ir nuplauti aplink smėlį prilipusius organinius junginius, kad smėlis neskleistų nemalonaus kvapo (nepūtų). To reikalaujama siekiant ekologiškai utilizuoti smėlį.
Tretinio valymo įrenginys – skirtas papildomam valytų nuotekų apvalymui, kur reikalinga ženkliai sumažinti netirpias medžiagas, taip pat sumažinti BDS ir ChDS. Mikro sieto filtras yra svarbi tretinio nuotekų valymo proceso dalis. Tai kompleksinis įrenginys, kuris atvežtas į vieta yra tik sumontuojamas pajungiant vamzdžius. Visos nuotekos patenka į sieto vidurį, iš kurio persikošia per sieto bugną. Ant bugno yra uždėtas sietas, kurio akučių dydis nuo 17 iki 80 mic. Sietai gali būti įvairaus našumo, priklausomai nuo poreikio ir atitekančių nuotekų užterštumo suspenduotomis dalelėmis.


Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai

13Nuotekų valymas vyksta daugiablokiame reaktoriuje, kurio talpa, priklausomai nuo nuotekų kiekio, tipo, koncentracijos, skirstoma pertvaromis į zonas: anaerobinę, denitrifikavimo, nitrifikavimo, antrinį nusodintuvą. Reaktoriuje nuolat vyksta intensyvus ir nepertraukiamas nuotekų mišinio maišymas, kuris atliekamas mechaninio maišymo priemonėmis ir aeracijos pagalba. Siurblių, erliftų pagalba nuotekų mišinys nukreipiamas į skirtingas zonas. Toks būdas leidžia suaktyvinti nuotekų valymo procesą. Reaktoriaus zonose yra skirtinga dumblo ir deguonies koncentracija. Aktyvacijos zonoje dumblo koncentracija gali kisti nuo 4 – 6 g/l, deguonies nuo 2,5 – 3,5 mg/l. Oro padavimą į bioreaktorių užtikrina orapūtės, paduodančios suspaustą orą per dugninius membraninius aeracinius elementus. Antriniame nusosdintuve taikomas pažangiausias išvalytų nuotekų atskyrimas per pakibusi dumblo sluoksnį. Tai sudėtingas hidrauliniu požiūriu procesas, kurio metu kylantis į viršų dumblas tarpinėje zonoje sudaro tarpusavyje junginius tuo būdu sunkėdamas leidžiasi į dugną. Būtent per šį besileidžiančio dumblo sluoksnį ir vyksta vandens atskyrimo procesas. Iš šios zonos atsiurbiamas 14apytakinis dumblas į denitrifikavimo zoną. Taip vyksta pastovi intensyvi recirkuliacija ir tuo pačiu metu išvalytų nuotekų atskyrimas.
Visas principas technologinio proceso ar tai mažas ar tai didelis nuotekų valymo įrenginys nesikeičia. Kinta tik valyklos sudedamosios dalys. Pašalintas iš bioreaktoriaus perteklinis dumblas patenka į dumblo talpą – tankintuvą, kurioje gravitaciniu būdu yra tankinamas iki 2 % sausų medžiagų, o perteklinis vanduo grąžinamas į biologinio valymo pradžią. Papildomai po gravitacinio sutankinimo jis gali būti sausinamas presais iki 20 % sausų medžiagų. Po papildomo sausinimo susidaręs perteklinis vanduo grąžinamas į biologinio valymo pradžią, o sausintas dumblas išvežamas į sąvartynus utilizavimui arba panaudojamas kitoms reikmėms.
Priklausomai nuo užsakovo poreikių valyklos darbas gali būti: pilnai automatizuotas, dalinai automatizuotas, rankinis valdymas.


Flotatoriai nuotekų valymui

EG-LT-Prezentacija-produktu-38Flotatoriai valo nuotekas susidarančias pramonėje. Po flotacijos proceso, mažėja nuotekų užterštumas:
• BDS5 ir CHDS nuo 50 – 80%;
• SM ir Riebalai nuo 50–95%;
• Bendras fosforas iki 95%.

Nuotekos įteka į siurblinę, kurioje įrengiamos rankinės grotos. Iš siurblinės paduodamos į rotacinį sietą, kur yra atskiriamos dalelės didesnės negu 1 mm. Sulaikyti nešmenys, per automatinį sraigtą presuojant yra paduodami į konteinerį. Toliau nuotekos teka į atskirą debito ir koncentracijos išlyginamąją talpą. Iš šios talpos, siurbliais, nuotekos paduodamos į vamzdinį maišytuvą. Maišytuve įrengiamos sklendės ir privedami flokuliantų, koguliantų dozavimo vamzdynai, jie yra sujungti su dozavimo talpomis. Flokuliantų, koguliantų talpos – pilnai automatizuotos. Toks sumaišymas su cheminiais reagentais reikalingas, teršalų surišimui į dribsnius.EG-LT-Prezentacija-produktu-39 Nuotekos pratekėjusios pro maišytuvą patenka į flotatorių. Taip pat į flotatorių paduodamas suspausto oro ir vandens mišinys. Į nuotekas patekę smulkūs burbuliukai iškelia į vandens paviršių į dribsnius surištus teršalus, kurie mechaniškai judančio nugrėbtuvo pagalba yra pašalinami nuo paviršiaus. Suspenduotos medžiagos, nusėdusios flotatoriaus dugne, per apačioje įrengtą skledę nukreipiamos į dumblo surinkimo talpą. Grandikliu nugriebti teršalai yra nukreipiami į dumblo surinkimo talpą, iš kurios specialiu transportu išvežami tolimesniam utilizavimui. Dumblo talpoje įrengiama maišyklė, kuri užtikrina dumblo išmaišymą. Oro tiekimą į flotatorių užtikrina kompresorius. Vanduo, reikalingas vandens ir oro mišiniui pagaminti, imamas iš flotatoriaus, kuris per sausai pastatomą siurblį, paduodamas į slėgiminį indą. Valytas vanduo iš flotatoriaus nuvedamas į biologinį valymą arba į miesto tinklus. Flotatorius yra pilnai automatizuotas įrenginys. Dumblas gali būti sausinamas papildomai centrifūga.


Membranos nuotekų valymui

EG-LT-Prezentacija-produktu-47Membranos skirtos valyti stipriai užterštas pramonines nuotekas, kuo toliau tuo dažniau jau pradedamos naudoti ir buitinėms nuotekoms valyti. Tai yra pats sudėtingiausias ir brangiausias nuotekų valymo procesas, kurio metu pasiekiami ypač aukšti išvalymo rodikliai. Membranos dažniausiai naudojamos, kada negalima nuotekų valyti kitokiu budu (biologiniu, flotacijos ir t.t.). Membranas tikslinga kombinuoti su kitomis valymo sistemomis, numatant jas kaip paskutinę valymo stadiją. Tokiu budu jos papildomai išvalo nuotekas iki reikiamų parametrų.
Membrana yra pusiau laidi medžiaga, kuri dėl ypač mažų porų, atskiria vandens molekules nuo nešvarumų ištirpusių vandenyje. Vandens molekulės prateka pro membraną, o nešvarumai sulaikomi prieš ją. Membranos parenkamos kiekvieną kartą skirtingos: tai priklauso nuo valomų nuotekų tipo, koncentracijos ir kiekio.
Membranos, pagal porų dydį, yra skirstomos į keturias grupes: micro filtracija; ultra filtracija, nano filtracija, atvirkštinis osmosas. Viena nuo kitos jos skiriasi sulaikomų molekulių (nešvarumų) dydžiu. Priklausomai nuo EG-LT-Prezentacija-produktu-46to, kokio tipo nuotekas reikia valyti, išanalizuojami vyraujantys jose užterštumai, pagal tai ir parenkamas membranos tipas.
Vienoje sistemoje gali būti naudojami keli skirtingi membranų tipai. Tai daroma siekiant pašalinti pirmiausiai didesnes molekules, o antru laipsniu išvalyti mažesnes molekules. Toks būdas leidžia ženkliai atpiginti technologinę įrangą ir pailginti membranų eksploatacijos trukmę.
Atvikrštinis osmosas (RO) užtikrina patį aukščiausias išvalymo lygis, kurio metu yra pašalinami visi mikro elementai ir užterštumai ir gaunamas švarus ir tyras vanduo. Membranų praplovimui naudojami specialus plovikliai kurie sugeba nuo membranos paviršiaus pašalinti nešvarumus. Membranų praplovimui įrengiama praplovimo sistema.